Nykštukai

Nykštukai dažniausiai laikomi slaptingųjų galių, amatininkiškumo simboliais, paslėptų lobių saugotojais ir žinovais. Liaudies tikėjimuose jiems skirtas dvilypis vaidmuo.
Tai senesnio pasaulio, egzistavusio dar prieš žmonių atsiradimą, atstovai (panašiai kaip ir milžinai), vengiantys žmonių ir pavydžiai saugantys savo turtus požemiuose (olose). Juos nugalėdavo tik padavimų bei liaudies epų herojai, pvz., Ditrichas Bernietis. Nepaisant mažo ūgio, jiems būdinga didžiulė galia; pvz., pagal bretonų sakmes, nykštukas Koriganas buvęs milžiniškų akmens statinių kūrėjas. Siaurės germanų mitologijoje nykštukai ir albai, ypač juodieji albai, garsėjo kaip nagingos ir išradingos, tačiau žmonių ir dievų atžvilgiu dažniausiai nedraugiškai nusiteikusios būtybės. Jie turėję magiškų galių, todėl juos įveikti galima tik gudrumu, pvz., užduoti tokią mįslę, kurios jie nepajėgtų įminti ir negalėtų pasprukti iki saulės patekėjimo. Saulei apšvietus, nykštukai pavirsdavę akmeniu. Gyvendami požemiuose jie yra susiję su mirusiųjų pasauliu ir kaip „maži žmogeliukai“ turi daug bendro su anapusinio pasaulio būtybėmis. Sakmėse nykštukai yra sunkiai suprantami, užsispyrę ir nepatiklūs gamtos vaikai, dažniausiai vaizduojami kaip seni žmogeliukai (kartais su paukščių kojomis). Tačiau kada ne kada jie gali būti dėkingi ir pasiruošę padėti žmogui. Ta prasme „daržo nykštukai“ simbolizuoja draugiškas ir kartu paslaptingas gamtos jėgas, kurios laimina žemės augalus. Toks vertinimas tikriausiai atspindi dar iki krikščionybės atsiradimo susiformavusį požiūrį į paslaptinguosius požemių pasaulio saugotojus.
Prasidėjus naujiesiems laikams, šį požiūrį bene aiškiausiai suformulavo Paracelsas (1493-1541): gnomai – žemės elemento saugotojai. Kalnakasių sakmėse tokios būtybės dažnai laikomos brangiųjų metalų radimviečių saugotojais. Šiurkščius šachtininkus jie baudžia, o narsius kalnakasius dažnai išvaduoja iš užgriuvusių šachtų. Simbolikoje labiausiai akcentuojamos piktos nykštukų išdaigos, jų padaužiškumas ir nesuvaldomas būdas (koboldai, airių sakmių leprešonai). Pasakojimai apie nykštukus paplitę ir Naujajame pasaulyje (Centrinėje Amerikoje), ten šie maži gamtos padarai siejami su olomis, laukine gamta, lietumi, vaisingumu ir seksualumu (čanekai Verakrūze, actekų tlalokai).
Indų mitologijoje dievo Višnaus penktoji inkarnacija (avataras) yra nykštukas Vamanas, kuris trimis žingsniais išmatavo visą pasaulį ir įveikė demoną Balį.