Nefritas

Dažniausiai žalias gelsvo atspalvio mineralas, giminingas šviesiai žaliam mineralui žadeitui. Abu mineralai jau ankstyvajame akmens amžiuje buvo šlifuojami ir iš jų dažniausiai gaminta kirviai.
Kinijoje nefritas buvo laikomas kilniausiu iš mineralų pirmiausia dėl jo grožio po šlifavimo, įvairių atspalvių, tarsi spinduliuojančių iš vidaus. Nors ir kietas, jis buvo vertinamas dėl plastiškumo. Labiausiai vertinamas skaidrus smaragdo žalumo nefritas ir laikomas tyrumo, išminties bei narsos simboliu. Jau apie III a. pr. Kr. iš jo būdavo gaminami ritualiniai indai, papuošalai, o 1500 pr. Kr. – žuvų, paukščių ir drakonų figūrėlės. Dėl neblėstančio grožio buvo manoma, kad nefritui būdingas nemirtingumas. Mirusiesiems nefrito amuletai buvo dedami ant lūpų, veido, krūtinės. Prie Mančengo rasta kapavietė, kurioje palaidoti du asmenys „nefrito apdarais“. Ant auksinės vielos sunertos nefrito plokštelės kaip šarvai gaubia mirusiųjų kūnus. Vėlesniais laikais iš stambių nefrito gabalų buvo daromos skulptūrėlės su gamtovaizdžiais, sodais. Dar ir šiandien nefrito apdorojimas Kinijoje yra plačiai paplitęs amatas, naudojami tradiciniai simboliai ir formos. Dėl poliruoto nefrito paviršiaus glotnumo ir šaltumo poezijoje gražios moters oda dažnai lyginama su nefritu (ju). Daugelis seksualinio turinio metaforų derinamos su „ju“, pvz., nung ju (nefrito žaidimas, lot. coitus). Taoistinėje liaudies religijoje „nefrito karalius“ (Ju Huangti) yra vyriausias tarp dangiškųjų būtybių. — Panašiai nefritas buvo labai vertinamas senovės Meksikoje jau nuo olmekų laikų (apie 800 pr. Kr.). Iš jo gamindavo statulėles kulto reikalams. Žaliasis mineralas (actekų kalba čalčiutbikujis) buvo naudojamas širdies simboliams gaminti; kartu su mirusiųjų kunigaikščių pelenais jie būdavo sudedami į akmeninę dėžutę. Vandens deivės Calčiutlikujės vardas reiškia „apsijuosusi liemenį nefrito raiščiu“. Senovės Meksikoje hieroglifas, reiškiantis „brangakmenį, pirmiausia buvo siejamas su nefritu, rečiau su turkiu.