Horoskopai.lt

Žinomas bioenergetikas, daugybės mokslinių išradimų autorius Jonas Algimantas Dainauskas, sutiko pasidalinti savo mintimis, apie bandymus praskleisti uždangą į anapusinį pasaulį, paslėptą nuo mūsų įprastinių, penkių pojūčių.

- Pastaruoju metu dažnai užsimenama apie namus, kuriose, neva, siaučia piktosios dvasios, drumsčiančios ten besilankančių žmonių ramybę. Bildukai, poltergeistas, piktosios dvasios – kas tai? Mūsų lakios fantazijos, įaudrintos vaizduotės padariniai, o gal tai iš tiesų egzistuojančios anapusinio pasaulio būtybės, kaip teigia jūsų kolega, parapsichologas Vladimiras Azanovas?

- Esame įpratę prie mus supančio pasaulio, kurį turime galimybę matyti, liesti, užuosti, girdėti, jausti savo klasikiniais penkiais fizinio žmogaus pojūčiais. Tačiau mes nežinome, koks tas žmogus iš tiesų yra. Žmogus turi labai daug subtiliųjų, nematomų struktūrų, kurios yra daug galingesnės, nei mums įprasti pojūčiai gali tai patvirtinti. Kalbant moksliškai, mes įpratę savo aplinką matyti bei suprasti kaip trimatį pasaulį, kuriame dominuoja ilgis, plotis, aukštis. Plius dar galime įvesti ir tokią sąvoką kaip laikas, kuris yra lyg ketvirta erdvė, nes laiką mes suprantame, kaip procesą, kažkokį kitimą. Laiką tapatiname su diena ir naktimi, bet pati laiko sąvoka iš tiesų yra daug sudėtingesnė. Šalia šių įprastų sąvokų, mes turime visas tas subtilias struktūras, kaip “n” – mates erdves: keturmatę, penkiamatę, šešiamatę, daugiamatę erdves. Tai reiškia, jog tuo pačiu momentu ir toje pat vietoje, kurį mes įsivaizduojame kaip šį pasaulį, egzistuoja kitų pasaulių su savo gyventojais, su savo dėsniais ir taisyklėmis. Tie pasauliai sąveikauja su mumis, tačiau mes juos atmetame. Ir tik dalis žmonių turi įgimtą Dievo dovaną matyti.

- Kokie tai žmonės, kurių dėka yra praplečiamas mums įprasto pasaulio suvokimas?

- Tai yra šamanai, burtininkai, aiškiaregiai, netgi paprasčiausios kaimo bobutės. Apie tai byloja Tibeto mirusiųjų knyga, Egipto mirusiųjų knyga. Senosiose Šumerų lentelėse, kurioms tūkstantis metų, iššifravus jų turinį atrandame tą patį mums nematomą pasaulį. Taigi tas pasaulis egzistuoja, jame atrandamos tokios sudėtinės dalys kaip bildukai, įvairios dvasios, savotiški demonai. Tame pasaulyje yra labai baisių, nemalonių dalykų. Jų materializavimasis yra galimas ir šiame materialiame pasaulyje. Tai jau yra aprašyta, įrodyta moksliniais eksperimentais. Tarkim, mokslininko, tyrinėjusio anapusinį pasaulį, Monro knygos, trys fundamentalūs veikalai apie šį mums nematomą pasaulį. Jose yra pateikiama daugybę faktų, patvirtinančių anapusinio pasaulio buvimą. Tas pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų norų ar nenorų jį pripažinti. Dalis žmonių turi galimybę bendrauti su tuo pasauliu. Tarkim, vienas iš jų, mano kolega parapsichologas Vladimiras Azanovas, mokslinio eksperimento būdu mane įtikino, jog egzistuoja ta nematoma dvasia, kurią jis gali matyti, kalbėtis su ja…

- Tačiau ar įmanoma racionaliu mąstymo būdu, remiantis mums įprastais penkiais pojūčiais, paaiškinti anapusinio pasaulio reiškinius?

- Iš dalies taip. Racionaliu mąstymo būdu galima daug ką paaiškinti, kadangi tie neįprasti mums reiškiniai turi savo pasireiškimo formas. Žinoma daugybė atvejų, kai techninėmis priemonėmis fiksuojami tie paslaptingi objektai. Turiu gan įdomią per metus surinktą kolekciją, apie 20 nuotraukų, kur matomi dariniai – savotiški energetiniai stulpai, kuriuos jautė ir matė konkretūs žmonės.

- Kaip sukyla tos neramios dvasios, bildukai bei kiti paranormalūs reiškiniai mus supančioje aplinkoje? Ar tai yra kažkaip susiję su tragiškomis, nelaimingomis žmogaus sielos baigtimis, savižudybėmis?

- Žemiškose sferose dalis dvasių lieka arti žūčių, netikėtų, staigių mirčių vietų, kautynių, mūšių laukuose. Juk anksčiau, kaip žinome, savižudžių net neleisdavo laidoti bendrose kapinėse, o tik šalia kapinių. Daug vaidenimosi atvejų mūšio laukuose, senose kapinaitėse jau yra detaliai aprašyta literatūroje. Pastebėta, jog tos struktūros išlieka geopatogeninėse zonose. Tai yra negatyvios, “atsiurbiančios” zonos, kuriose tarpsta tos klajojančios dvasios. Yra ir tokių vaidenimosi atvejų, kai miršta žmogus, kuris buvo baisiai prisirišęs prie savo turto ar namo. Tuomet nauji to namo gyventojai net negali jame miegoti, jie mato žmogų su kepure, senovišku lietpalčiu… Žinau konkretų atvejį Kaune, vienoje gatvėje, kai jauni “kampuoti” vyrukai, išdrįsę nakvoti tokiame name, išsilakstė pro langus. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, jog to namo šeimininkas, dabar jau miręs, labai jį saugojo ir nenorėjo, kad niekas jame įsikurtų gyventi. Begalinis noras turėti, išsaugoti savo turtą neleidžia mirusiai sielai apleisti žemiškas sferas. Mokslinėje literatūroje yra aprašyta daugybė atvejų, kai namuose apsigyvenę bildukai bendrauja su gyvaisiais. Rusijoje paplitę bildukų reiškimosi atvejai. Jie ten įvardijami žodžiu “domovoij”, tai yra, įnamis, gera energetinė esybė, savotiškas namų sargas ar dvasia, nieko blogo nedaranti namų gyventojams.

- Tiek gerosios, tiek ir piktosios namų dvasios, ar turi jos ką nors bendro su kiek kitokiu mums žinomu reiškiniu, tai yra, apsėdimu?

- Dalis energetinių struktūrų, bendraujančių su žmonėmis, įvairūs bildukai, dvasios, netgi, apsėdimai, yra pačio žmogaus minčių kūrybos rezultatas.

Kaip tik dabar, eksperimentuodamas ir bendraudamas su žmonėmis, atrandu be galo įdomu fenomeną: jeigu yra žmogus, kuris tave kažkada žeidė, žeidžia ir šiandien, kurį prisimeni su sunkumu širdy, vos tik pagalvoji apie jį, akimirksniu jis “prilimpa” tartum sniego gniūžtė. Atsiranda dideli pažeidimai, dėl kurių į mane kreipiasi pacientas, kaip dėl ligos, tam tikros psichinės būsenos. Tai žinomi atvejai, kai sakoma: “Aš niekad neatleisiu tam žmogui, tiek daug jis mane įskaudino”,- ir pan. Ir ką tokiu atveju daryti?.. Yra įvairių dvasinių struktūrų pasijungimo formų, kai yra blokuojamas žemės kanalas, prisijungiama prie žmogaus energetinės dešinės pusės, tuo būdu blokuojamas intuityvusis pasaulio suvokimas.Žmogus pasijunta gan nemaloniai ir tai iššaukia psichines, dvasines bei fizines ligas.

- Kaip išsivaduoti nuo tokių dvasinio prisijungimo, apsėdimo atvejų?

- Krikščionybės principas skelbia: prašyk atleidimo, atleisk ir pats sau atleisk mintyse. Kitas man sako: “Aš negaliu atleisti”,- tai tu, žmogau, kentėsi tol, kol nesugebėsi jam arba jiems atleisti. Be abejo, yra sudėtinga išsivaduoti bei apsisaugoti, kada piktadario kėslai sąmoningai vykdomi, pasitelkiant juodosios magijos elementus, kada yra žeidžiamas kitas žmogus mintimis, per nuotrauką ar jo daiktus. Taip pasireiškia energetinės struktūros, jų veikimas per tą subtilųjį minčių pasaulį.

Tokiu atveju fizinis žmogus per subtiliojo pasaulio struktūras, kurias šiek tiek pažįsta, gali naikinti kitą žmogų, jį žeisti, netgi nužudyti. Žinomi tokie atvejai šamanų, aborigenų pasaulyje, kai žmogus jam nežinant nužudomas per vieną- dvi dienas, kai staiga per savaitę žmogus numiršta. Iš principo tai yra baisūs dalykai, kurių sunku išvengti… Dar viena destruktyvi subtilaus veikimo forma – apsėdimai. Tai, mano supratimu, žiaurių, grubių, galingų to subtilaus, nematomo pasaulio struktūrų, kalbant bažnyčios terminologija “velnio”, įėjimas į žmogaus struktūras, jų įvaldymas, apsigyvenimas žmoguje. Tada žmogaus nebelieka kaip dvasinės struktūros, kaip aukštesnės “homo sapiens” būtybės. Jis tampa absoliutus ligonis, pavaldus svetimai struktūrai.

- Tokiu atveju, ko gero, yra būtina bažnyčios įgalioto asmens, kunigo – egzorcisto, išvarinėjančio piktąsias dvasias, pagalba?

- Tai irgi įdomus fenomenas. Juk pati bažnyčia neigia ekstrasensus, parapsichologus, burtininkus ir tiesiogiai, be užuolankų, kaltina juos nuodėmės darymu, o iš kitos pusės ta pati bažnyčia oficialiai savo suvažiavimo išvadose, liečiančiuose egzorcizmą, pripažįsta tų struktūrų buvimą.

Taip pat kryžius kaip savotiškas simbolis, talismanas yra magijos elementas, drauge su Biblija tam tikru atveju suveikiantis tartum galingas ginklas, sąveikaujantis su tomis negatyviomis struktūromis. Žmogus pasveiksta, nes piktoji dvasia net ir pačia aukščiausia neigiamo pasireiškimo forma jį palieka, yra išstumiama, išvaroma iš žmogaus.

- Tarkim, jus patį atakuoja kažkoks energetinis vampyras. Kaip tokiu atveju jus apsisaugote nuo neigiamų pasekmių?

- Dabar tokių galingų užpuolimų lyg ir nėra. Anksčiau pasitaikydavo, ypač kai parapsichologų konferencijose didelei auditorijai skaitydavau paskaitas. Ten susirinkdavo visokiausių žmonių, kartais pažeisdavo.
Jausdavau, jog skauda Saulės rezginio zoną, krisdavo energetika… Tekdavo savo metodais atsistatinėti pažeistas struktūras. Kadangi aš dirbu mintimis, tai žinodamas struktūrų deformacijos pobūdį bei charakterį, tartum moliu užglaistydavau skylę – pažeistą vietą.

Vizualizuoti mintimis – lyg moliu užglaistyti skylę – kelių sekundžių darbas. To man pakanka. O šiaip apsaugos priemonių yra labai daug: mintimis sukuriami įvairūs dariniai – ekranai, piramidės, kryžių siena aplink save ir pan.

Šaltinis: laikraštis “Anykšta”