Marsas

Marsas, gr. Arėjas, antikoje karo ir augmenijos dievas, jo vardu senovės Romoje pavadintas kovo mėnuo (Martius). Marsas buvo skaisčios vestalės mergelės pagimdytų dvynukų Romulo ir Rėmo tėvas.
Jo simboliai — skydas ir ietis, šventi gyvūnai – vilkas, jautis ir genys. Vaizduojamajame mene karo dievas vaizduojamas palyginti retai. Romėnai jį prilygino germaniškajam kalavijo dievui Tiu (šiaurėje Tyr), iš čia kilo antradienio pavadinimas (Zius – diena, angį. Tuesday), lotyniškai – dies Martis. – Karo dievas akivaizdžiai asocijuojasi su rausvai švytinčia, dažniausiai gerai matoma planeta, (surūdijusia) geležimi ir karu. Astrologams jis — „mažas nelaimės nešėjas“, su savo „dienos būstu“ Jaučio ir „nakties būstu“ Skorpiono ženkle. Planeta yra „karšta, sausa, aštri, nuožmi… Ji remiasi tironais, karu, nenuspėjamais nelaimės atvejais“ (J.W. Pfaff, 1816) ir valdo tokias savybes kaip aktyvumas, valia, energija, agresyvus seksualumas. Venera ir Marsas astrologinėje simbolikoje, kaip ir antikinėje mitologijoje, traktuojami kaip vienas nuo kito priklausantys antipodai, panašiai kaip In ir Jang, įkūnijantys dualinę sistemą. Marsui priskiriama kraujo raudonumo spalva, jo metalas — geležis, brangakmeniai — rubinas, granatas ir karneolis. Agrippa von Nettesheimas (1486—1535) aprašė magų, prisiekiančių Marso dvasiai, ritualą: „įtūžę ir šiurpios išvaizdos, rusvai raudonos spalvos, su ragais, panašiais į išsišakojusius elnio ragus, su grifo nagais. Jie riaumoja kaip įsiutę buliai ir juda kaip ryjanti liepsna; jų ženklas yra žaibas ir perkūnija“. Bendras vaizdas labai primena velnią. Ką užvaldo Marso planeta, tas laikomas „karingu“. Senovės Kinijos dangaus simbolikoje Marsas siejamas su raudona spalva, ugnimi, dangaus kryptis – pietūs. – Žiūrint iš Žemės, planetos kelią sudaro atbulai judančios kilpos, veikiausiai su tuo susijusi jam priskiriama simbolika (sumaištis, impulsyvumas, nenuspėjamos katastrofos, teisėtumo nepaisymas).