Ledas

Ledas, aišku, susijęs su šalčiais ir tolimąja šiaure, šiauriečių kosmogonijoje – su „šerkšno milžinų tėvyne.
Pasak šio pasaulio atsiradimo mito, iš tirpstančio ledo atsirado pirmykštė karvė Aud(h)um(b)la, kuri išlaižė vyriškąją priešistorinių laikų būtybę Buri. — Pietiečių pasaulėvaizdyje ledas, savaime aišku, neturėjo jokios reikšmės. Viduramžiais į Italiją jį gabendavo iš Alpių ir patardavo „karštos konstitucijos“ žmonėms juo malšinti vidinį karštį.
Kinijoje ledas (ping) susijęs su vaikų pagarbumu; pasak vieno pamokomo pasakojimo, sergančios motinos, kuriai labai norėjosi karpio, paprašytas vaikas žiemą sėdėjęs ant užšalusios upės ledo tol, kol jis ištirpęs ir iššokusi žuvis. Visa, kas yra virš ledo, laikoma vyrišku (Jang), o vanduo po juo — moterišku pradu (In). „Sulaužyti ledai“ – tai vedybinių džiaugsmų senatvėje metafora. — Panašūs posakiai žinomi ir vokiečių kalbos erdvėje, kaip antai „sulaužyti ledai tarp dviejų partijų“. Kita vertus, ledas apgaulingas, nes kažkas „eina slidžiu ledu“ arba „asilas nori šokti ant ledo“, nes jam gerai sekasi. Tas, kas „vienintelę naktį pasikliauja ledu“ arba „ryžtasi stotis ant plono ledo“, neatleistinai neatsargus, tuo tarpu posakis „kažkas guli ant ledo“ reiškia atidėliojimą. „Ledinę sirdį turi negailestingi ir žiaurūs žmonės.