Kukmedis, Taxus, medis su amžinai žaliais spygliais, galintis augti daug šimtmečių, todėl antikos laikais simbolizavęs nemirtingumą. Kaip pabrėžiantis viltį, kad gyvenimas tęsis ir po žmogaus mirties, drauge su kitais ilgaamžiais bei visžaliais augalais buvo sodinamas kapinėse. Jau senovėje žinota, kad jo sėklos nuodingos, nes jose yra širdį paralyžiuojančio alkaloido taksino, todėl keltų kariai kukmedžio sultimis užnuodydavo savo iečių antgalius. Tačiau saldus sėklų apvalkalas nenuodingas, tad jas lesdavo paukščiai ir taip pasėdavo šį augalą. Kukmedžio mediena nėra sakinga ir nepaprastai tvirta, todėl tiko lankams bei statuloms. Dargi naujaisiais laikais Pietryčių Europoje vaikams užkabindavo kukmedžio kryželius kaip amuletus, apsaugančius nuo demoniškų jėgų.
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Įrašyti komentarą
Δ