Koralai

Nepaisant jų organinės kilmės, liaudies simbolikoje laikomi brangakmeniais. Ovidijaus „Metamorfozėse“ pasakojama, kad jie neva atsiradę iš medūzos Gorgonės galvos, kai jos kraujas nulašėjo ant smėlio.
Tai taikoma raudonųjų koralų šakelėms, kurios kaip amuletai naudojamos apsisaugoti nuo „pikto žvilgsnio“ (akis). Antikos gydytojas Pedanijas Dioskuridas rašo apie jų medicininį poveikį ir vadina juos „jūros medžiais“. Koralai simbolizuoja vandenų galias, o senovės Kinijoje jie buvo ilgaamžiškumo atributai. Dėl raudonos spalvos šlifuotos koralų šakelės kaip brangi medžiaga būdavo priskiriamos Marsui. Iš jos formuodavo rankutes su špygos gestu apsisaugoti nuo demoniškų jėgų arba šakelės būdavo nušlifuojamos, suteikiant falo formą. Dar ir šiandien Italijoje amuletai iš raudonų (rečiau baltų arba tamsių) koralų ypač mėgstami. Antikos laikais manyta, kad koralai gali paversti kartų vandenį geriamu ir padidinti atsparumą nuodams. — Alchemijos emblemų knygoje, Atalanta fugiens“ (1618) pavaizduotas žvejys, kuris iš sūraus jūros vandens traukia raudonus ir baltus koralus, pirmapradės substancijos „materia prima“ simbolius, kurie egzistuoja gamtoje, tačiau ore dar nėra sukietėję.