Alchemija yra ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, ezoterinis menas, apimantis chemijos, fizikos, astrologijos, menų, semiotikos, metalurgijos, medicinos, misticizmo bei religijos elementus. XVII-XVIII a. alchemiją pakeitė šiuolaikiniai chemijos ir farmakologijos mokslai. Daugiau »
Astrologija – pseudomokslas, kurio šalininkai tiki, kad pagal dangaus kūnų padėtį ir judėjimą bei gimimo datą galima prognozuoti žmonių ir pasaulio likimą. Daugiau »
Dvasingumas – aukščiausia, nemateriali realybė, vidinis kelias link būties prasmės suvokimo, giliausių vertybių ir reikšmių refleksija. Dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija, malda, savivoka yra skirtos tobulinti individo vidinį gyvenimą, vesti asmenybę prie sąjungos su visaapimančia realybe pajautos, pajausti vienovę su kosmosu, Dievu, žmonija. Daugiau »
Gnosticizmas, gnostikai – religinių srovių, gyvavusių maždaug 90 – 170 metais po Kristaus, ir jų filosofinės sistemos apibendrintas pavadinimas. Gnostikams bendra buvo netobulo ir taisytino pasaulio ir gnosio, kaip priešybės nežinojimui ir iš to kilusiai nuodėmei, samprata. Daugiau »
Ksenoglosija – gebėjimas kalbėti kalba, kurios žmogus negalėjo išmokti normaliomis priemonėmis. Daugiau »
Kabala (hebr. קַבָּלָה; kabbālāh – ‘gavimas’) vadinama mistinė žydų tradicija, apimanti savitą Tanacho egzegezę, mokymus apie pasaulio atsiradimą ir sąrangą, kalbos prigimtį, Dievo vidaus gyvenimą, blogio kilmę. Daugiau »
Karma (sanskritu: कर्म, iš šaknies kri, „kurti“, „veikti“, „darbuotis“) – mitologijoje ir etinėse indų religijose reiškia veiksmus, įskaitant ir religinius, kurie sukelia po jų einantį atlygį. Daugiau »
Magija (lot. magicus) – tam tikros sąvokų, prasmių ir reikšmių (semantinės) sistemos, leidžiančios kurti alternatyvias įprastoms pasaulio – stebimų įvykių, daiktų ir pan. interpretacijas, kurios nebūtinai teisingos moksliškai, tačiau yra neprieštaringos sau pačioms bei subjektyviai stebimam pasauliui.
Masonai – pasaulinė brolijos principu veikianti organizacija, kurios kilmę gaubia daugybė paslapčių. Daugiau »
Mistika (gr. μυστικος ‘paslėptas, slaptas’) — filosofinis ir teologinis mokymas, o taip pat pasaulėvokos būdas, pagrįstas emocijomis, intuicija ir iracionalumu[1]. Įvairios mistinės doktrinos sutinkamos įvairiuose pasaulio religijose ir tikėjimuose ir turi tuos pačius bruožus: siekia intuityvizmo ir simbolizmo, siūlo įvairių psichofizinių pratimų praktiką ar meditaciją, būtiną norint pasiekti nustatytą proto ir sielos būseną. Daugiau »
Neoplatonizmas – religinės ir mistinės filosofijos mokykla, kurią III amžiuje įkūrė Plotinas (205–270 m.). Neoplatonizmas buvo paplitęs Romos imperijoje, ypač jos rytinėje dalyje. Ši filosofijos srovė rėmėsi Platono ir jo pasekėjų mokymais. Daugiau »
Naujasis Amžius (angl. New Age) – tai decentralizuotas Vakarų kultūros socialinis ir dvasinis judėjimas, siekiantis Universaliosios Tiesos ir aukščiausio individualiojo žmogiškojo potencialo. Naujasis Amžius jungia kosmologijos, astrologijos, ezoterikos, alternatyviosios medicinos, muzikos, kolektyvizmo, pusiausvyros ir gamtiškumo elementus. Daugiau »
Numerologija yra teorija, teigianti, kad skaičiai, su kuriais žmogus susiduria gyvenime, vienaip ar kitaip veikia jo gyvenimą. Pavyzdžiui, iš gimimo datos skaitmenų, atlikus su jais tam tikrus aritmetinius veiksmus, galima sužinoti apie žmogaus ateitį. Numerologija neturi jokio realaus pagrindo, remiasi selektyviu mąstymu bei selektyviu faktų atrinkimu ir yra priskiriama pseudomokslams. Daugiau »
Okultizmas – įvairios žinių sistemos ir praktikos, apimančios tikėjimą ir žinias apie antgamtines jėgas ir būtybes. Daugiau »
Reinkarnacija (lot. reincarnatio ‘sugrįžimas į kūną’) – tariamas reiškinys, kai esminė žmogaus dalis (siela ar dvasia) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų, paukštį ar gyvūną. Kitas šio reiškinio pavadinimai yra metempsichozė arba persikūnijimas. Daugiau »
Naujausi komentarai