Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Astrologija ir muzika

Zodiako ženklas turi savyje savo ritmus ir tik jam būdingą emocinę charakteristiką. Tokiu būdu ženklai turi skirtis įvairių gyvenimo pusių atspindėjimo būdu pagal tą vaidmenį, kurį jie atlieka mene – visų pirma muzikoje, kaip tiesiogiškiausioje žmogaus sielos kalbos išreiškėjoje.

Už muziką atsakingos tos pačios planetos, kaip ir už tikėjimą – Jupiteris ir Neptūnas. Jupiteris labiau vadovauja tikėjimui, o Neptūnas – daugiau muzikai. Ir visgi, nustatant muzikinius gabumus, reikia atsižvelgti į abi planetas, o dar gali vaidinti vaidmenį Mėnulis, Saulė ir, galbūt, Chironas.

Kompozitoriams reikšmingi Šaulio ir Žuvų ženklai, išsiskiria Vandenis, kur Neptūnas egzaltuojasi. Kompozitorių Šaulių ir Žuvų daugiau ir skaičiumi ir jų vaidmeniu pasaulinėje muzikoje.

Šaulių muzika labiau žmogiška – romantizmas, įkūnijantis žmogaus dvasią. Tai visų pirma Bethovenas ir jo pasekėjas romantikas Berliozas, Sibelijus, Čimoroza, Frankas. Iš šiuolaikinių kompozitorių – Sviridovas, Ščedrinas, Šnitkė, Britenas ir Mesianas. Jiems būdingas novatoriškumas, galingas melodijos tikslingumas, triumfališkumas, akcentų dosnumas. Tai pergalinga Žmogaus įsitvirtinimo muzika.

Žuvys įkūnija muziką kaip tokią jos ritminėje įvairovėje ir skambančios erdvės efekto sukūrime, būdingo polifonijai. Žuvų muzika prieinamesnė ne žinovams, paprasta, truputį sentimentali. Tai Vivaldis ir Hendelis, Telemanas, daugeliu atvejų Bachas (pagal Mėnulį ir 3 planetas Žuvyse, taip pat Neptūnas, bet jo energetika ir galia – Avino, kaip ir jo nesugyvenamas charakteris). Taip pat žymiausias Bacho sūnus Karlas Emanuelis, dar – Rosinis, Ravelis, Vila Lobas, Smetana, Rimskis Korsakovas, Šopenas. XVII amžius, matyt, yra muzikos įsikūnijimas jos “natūraliausiu pavidalu.

AVINO
muzika turi pozityvumo, užmojį, erdvę ir materialumą. Be J. S. Bacho, tai – Haidnas, Musorgskis, Rachmaninovas ir Muradelis. Pozityvų optimizmą randame pas Haidną. Rachmaninovas tęsia Čaikovskio tradiciją, bet išplėtoja galios ir užmojo momentus, būdingus rusų charakteriui. Jie jam tampa pagrindiniais (fortepiono koncertuose). Pas Bachą, skirtingai nuo Žuvų, savarankiška linija ir stambių formų materialus svoris, bet užapvalintas, grąžinantis į pradžią, perduodantis amžinumo jausmą, būdingą Žuvų ženklui.

JAUČIAMS iš vienos pusės būdingas gilus lyriškumas (Masne, Čaikovskis), iš kitos – sukrečiamumas (Bramsas, Prokofjevas, Čaikovskis). Muzikoje stiprūs akcentai, tragizmas, bet jai nesvetimas ir lengvas vaizdavimas (Legaras). Siekimas išoriškai apiforminti vidinius dalykus, būdingas Jaučiams, davė galimybę kurti muziką baletams (Čaikovskis, Prokofjevas), šokiams (Bramsas, Legaras) ir operoms, kurioms būdinga išraiškinga melodika, ryškus teatrališkumas, siužeto demokratiškumas (Monteverdis, Moniuška). Lyriškumas skatina remtis styginiais instrumentais (Torelis, Čaikovskis, Prokofjevas).

DVYNIAI gerai atspindi muzikoje tautiškumą (Glinka, Stravinskis, Grigas, Vagneris, Štrausas). Jie ryškiai išreiškia trauką į novatoriškumą, bet, skirtingai nuo Šaulių, pas kuriuos jis gula į muziką natūraliau, pas Dvynius matomas darymas, ,muzikos intelektualumas – nelaukti posūkiai, kritimai. Tuo pat metu melodijos pakankamai paprastos, paprastai išreiškiama pagrindinė ir viskas grįžta link jos. Veržimasis į dramatiškumą duoda operą (Glinka, Guno, Vagneris), tačiau į pirmą planą išeina jau ne forma, bet idėja. Skirtingai nei pas Jautį, pas Dvynius siužetas turi savyje pagrindinį turininį muzikos pradą. Jų muziką galima apibūdinti kaip iliustratyvinę, literatūrinę. Dvynys Ofenbachas – prancūzų operetės kūrėjas, rėmęsis prancūzų folkloru, o Šumano kūrybai būdingas novatoriškumas.

VĖŽIAMS būdingas lygus muzikos audinys be stiprių melodinių akcentų ir konkretus detalių kūrimas, iš kurių kiekviena vienodai reikšminga (Maleris, Respigis, Orfas). Muzika semiasi temas iš konkretaus aplinkinio pasaulio, Vėžiai nebijo eklektikos ir jiems labai gerai sekasi sintezė (Maleris, Orfas). Čia tas atvejis, kai mėgdžiojimas tampa ne silpnybe, o jėga, daro prieinamą muzikos tiesioginį turinį. Vaizdingumas kaitaliojasi su gana niūriais ir grėsmingais etapais. Vėžiai siekia paprastumo (Gliukas, Orfas), dėl įspūdžių įvairumo sudėtingumo ir todėl naudoja paprastus ir stiprius kontrastus (laidotuvių maršas keičiamas šokių muzika pas Malerį).

LIŪTO ženklas nebūdingas kompozitoriams, nors duoda dirigentų ir dainininkų. Žymiausi – Debiusi, Glazunovas ir Saljeris (kontrastas su Vandeniu Mocartu). Liūtams būdingas vaizdingumas, formų grakštumas, emocinė pusiausvyra, polinkis į epinį žanrą. Debiusi – muzikinio impresionizmo kūrėjas. Eneskus linksta į garsinius paveikslus. Liūtų muzika, kaip taisyklė, yra pozityvi.

MERGELĖS pasižymi fiksuotumu, formos aiškumu, geru temos išvystymu, tyrinėjimais muzikos teorijos srityje. Jų kūrinius lengva nagrinėti: visada aišku, kur baigiasi viena mintis ir prasideda kita. Mergelės – Dvoržakas, Brukneris, Šenbergas, Čiurlionis (riba su Svarstyklėmis), modernizmas – šio momento atspindys (Mijo, Šenbergas –dodekafonijos įkūrėjas, kur pasireiškia Mergelės veržimasis į tiksliai apskaičiuotą kūrinio techniką). Kartu su aiškia struktūra, Mergelių muzika yra pakankamai sudėtinga, turi augančią įtampą, nepasiekiančią emocinio sprendimo.

SVARSTYKLĖS – lengvojo ir operetės žanro meistrai. Šiuolaikinėje muzikoje jos įkūnija džiazą (kuris artimas ir Dvyniams). Svarstyklėms būdingas estetizmas, geras skonis ir saiko jausmas, teatrališkumas, melodinis linijų plastiškumas, šokio ritmika. Svarstyklės yra klasikinei harmonijos teorijai pradžią davęs Ramo, gerai supratęs scenos dėsnius Verdis, derinęs idėjų turtingumą (kova už teisingumą – irgi Svarstyklių tema) su jų išraiškos paprastumu ir tobulumu. Subtilumas būdingas Listo muzikai. Svarstyklės – Geršvinas, pradėjęs kaip populiarių dainų kūrėjas, vėliau sujungęs simfoniškumą su džiazu. Dar – Sen Sansas, Listas ir Oginskis, kurių melodijos išreiškia patį formos tobulumą. Grožis, paprastumas ir prieinamumas jų muziką daro giminingą su estrada. Svarstyklės taip pat yra Šostakovičius, bet su aiškia Šaulio įtaka, kas ir davė jo kūriniams idėjinį užpildymą.

SKORPIONŲ muzika yra sužadinanti, skvarbi, veržli (Bize, Paganinis). Be aštraus siautulingumo, būdingas bruožas yra virtuoziškumas (Paganinis, Veberis, Štrausas). Dažnai jų muzikai būdingas viršutinis registras. Emocinis atvirumas ir romantiška patetika irgi būdinga Skorpiono muzikai. Hiudemitas, nors ir pasisakė prieš romantizmą, daug kur rėmėsi vokiečių romantinėmis tradicijomis.

ŠAULIŲ muzika neatskiriama nuo idėjos. Tai lyriškai herojiškas kvietimas kovai už šviesią žmonijos ateitį. Triumfu tampa net žūtis. Šauliai dažnai pašvenčia savo kūrinius savo epochos herojams (Šaulys visada šiuolaikiškas). Tai Trečioji Bethoveno simfonija, iš pradžių pašvęsta Napoleonui, Gedulingoji triumfalinė Berliozo simfonija prancūzų revoliucijos aukoms atminti, Kariniai rekviem (Britenas) apie Pirmą ir Antrą pasaulinį karus, Pendereckio „Hirosimos aukų atminčiai“, Eislerio dainos-lozungai. Su idėjine turi daug bendro religinė tematika, natūrali Bethovenui, Berliozui ir Britenui, o taip pat Mesiano mistinė-religinė kūryba.

Šaulys atranda naujus kelius – susijusius su tradicija – ir dažnai siekia panaudoti visą muzikinio vaizdavimo priemonių platumą (Berliozo kūriniai tūkstančiui atlikėjų). Muzikoje atsispindi ir Šaulio polinkis į jumorą, kuris ypač pasireiškė pas komiškosios operos kūrėją Čimerozą ir Donicetį.

Pagal kompozitorių skaičių Šaulių yra daugiausiai. Tą pačią dieną gimė Bethovenas, Sviridovas, Ščedrinas ir Kodajus (gruodžio 16), Pendereckis, Tanejevas (gruodžio 25), Martinu ir Sibelijus (gruodžio 8).

OŽIARAGIS, kaip ir Liūtas, nebūdingas muzikai ženklas. Kompozitoriams ožiaragiams būdingas sunkumas, monumentalumas, himniškumas (Glieris). Jie klasikos pasekėjai (Balakiriovas, Kiuji, Bruchas, Metneris, Glieras). Pučinis – ant Šaulio ribos – atstovavo realistinei tradicijai italų operoje, kas rodo žemės ženklo požymius. Pulenkas – labai nacionalinis kompozitorius, kaip ir Balakiriovas. Ožiaragis buvo Pergolezis, bet, matomai, su didele Šaulio įtaka.

Įdomiausias yra Skriabinas, kurio pradinė kūryba irgi pasižymėjo tradicijų perimamumu ir lyriškumu, savotišku silpnumu. Paskui įvyko lūžis, prasidėjo kūrybiniai ieškojimai ir herojiškumo proveržiai Šaulio stiliumi. Trečias etapas – emocijų persitempimas ir kraštutinis individualizmas. Kaip ryškų Ožiaragį, Skriabiną charakterizuoja citata, paimta iš muzikotyros literatūros: „Jo paskutinis etapas sunkiausias, tarsi besiskverbiantis per uolas link viršūnės, nutviekstos Prometėjo šviesos“ (Marso egzaltacija Ožiaragyje). Po mirties kurį laiką egzistavo netgi jo asmenybės kultas: Ožiaragis pasiekė savo viršūnę.

VANDENIUI – šviesiausiam Zodiako ženklui – būdinga šviesa: lengva muzika, švara, grynumas, formos tobulumas. Vandenis buvo Mocartas. Labiau nei kiti ženklai, Vandenis pasižymi melodijos tobulumu, dainingumu (Dunajevskis, Mendelsonas, Šubertas – jo melodijos, tiesa, ne tokios šviesios kaip Mocarto ir Mendelsono dėl stiprios Mėnuslio ir Jupiterio įtakos Žuvyse) ir virtuoziškumu (Mocartas, Vjetanas, Korelis). Pas Šosoną (Vandenio ir Ožiaragio riba) – puiki forma, subtilus lyrizmas, tuo pat metu rimtumas. Jis yra Liūtiško impresionizmo mėgėjas (Liūtas giminingas Ožiaragiui ir priešingas Vandeniui). Neabejotinai šviesios Dunajevskio emocijos jo dainose ir operetėse. Mocarats ir Mendelsonas labai artimi, neatsitiktinai Šumanas pavadino Mendelsoną XIX amžiaus Mocartu.

Neptūno egzaltacija Vandenyje iškelia muziką virš jos pačios. Kaip sakė Čaikovskis – „Mocartas yra aukščiausias kulminacinis taškas, kurį grožis pasiekė muzikos sferoje“.

ŽUVYS – jų muzika, kaipo tokia, yra mūsų muzikos klasikos pagrindas (Vivaldis, Telemanas, Hendelis, K. E. Bachas). Žuvys nekelia savo, o išreiškia jau esančius gyvenimo ritmus ir tendencijas, todėl jų kūrybinės kryptys labai įvairios. Tai ir Rosinis, atspindėjęs italų operos klestėjimą, dabar populiarus Ravelis, pagavęs žymiojo savo „Bolero“ ritmą ir žymiausias brazilų kompozitorius Vila Lobas, perdavęs nacionalinius ritmus. Taip pat tai čekų klasikos pradininkas Smetana, rusų operos reiškėjas Rimskis Korsakovas, lenkų klasikos kūrėjas Šopenas – savo laiku žymus pianistas, taip pat smuikininkas virtuozas Sarasatė ir lietuvis Čiurlionis.

Žuvys – geriausi atlikėjai, interpretatoriai, muzikai. To pavyzdys – Richteris.

—–

Dirigentų daugiau tarp pirmos šviesios metų pusės – nuo Žuvų iki Liūtų, o dainininkų nuo Vandenio iki Liūto.

Žinoma, kad įsitikintume, jog viskas, kas čia buvo sakoma, tegu ir nėra tradicinė klasifikacija, visgi turi pagrindą, reikia žvelgti į pačią muziką.

Remiantis pitagorietiška tradicija lyginti natas su planetų septeneriu, galima gana aiškiai nubrėžti paraleles tarp muzikinės gamos ir 12 Zodiako ženklų. Įvairių tonų reikšmės (paprasčiau imti mažorą, keliantį ryškesnes prasmines asociacijas) tiesiogiai atitinka 12 planetų reikšmes, o taip pat jų spalvines charakteristikas.

Galbūt yra prasmės pabandyti išanalizuoti kompozitorių kūrybą, atsižvelgiant į asmeninį horoskopą ir situaciją danguje kompozitoriui kuriant vieną ar kitą kūrinį. Astrologinė muzikotyra – kitas, šalia statistinio, būdas tirti muzikinę kūrybą. Ar viską mes žinome apie muziką? Galbūt naujas žvilgsnis atneš netikėtų rezultatų?

Raktažodžiai:

, ,

2 komentarai. Komentuoti>

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.