Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Evangelistų simboliai

Pranašo Ezekielio pranašystėje (1,4—10) sakoma: „Pakėliau akis, ir štai iš šiaurės pašvaistės apsuptas, su žaibuojančia ugnimi artėjo viesulas, didžiulis debesis, kurio viduryje iš ugnies šerdies spindėjo lyg gintaras.
Jos viduryje rodėsi esą lyg keturi gyvūnai bet kiekvienas jų su keturiais veidais ir kiekvienas jų su keturiais sparnais … jos [kojos] žibėjo, kaip žiba šveistas žalvaris … Jų veidai atrodė šitaip: visi keturi turėjo žmogaus veidą [iš priekio], visi keturi turėjo liūto veidą dešinėje, visi keturi turėjo jaučio veidą kairėje ir visi keturi turėjo erelio veidą [iš užpakalio].“ Šiems keturiems pavidalams (tetramorfams) neabejotinai turėjo įtakos senovės Rytų samprata apie keturių pasaulio kampų sargus arba apie keturių dangaus skliauto pusių laikytojus, kurie savo ruožtu kilę iš Zodiako žvaigždynų simbolių. Panašiai sakoma ir Apreiškime Jonui, jog keturios būtybės stovi aplinkui Dievo sostą. „Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tarytum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį“ (4, 7). Čia aiškiai kalbama apie „fiksuoto“ arba „tvirto kryžiaus“ keturis Zodiako ženklus, kurie šiandien žinomi kaip Jautis, Liūtas, Skorpionas ir Vandenis (kiekvieno metų laiko centriniai ženklai). Tik Skorpioną atstoja erelis, o Vandenį — žmogus. Iš pradžių keturi evangelistai buvo siejami su keturiais cherubinais, Dievo sosto angelais, taip nuo V a., tikriausiai dėl astrologinių doktrinų įtakos, susiklostė jų identifikavimas su „tetramorfu“. Bažnyčios tėvas Jeronimas (348-420 po Kr.) visa tai motyvuoja taip: evangelistas Matas turi kaip simbolį (sparnuotą) žmogų, kadangi jo žinia prasideda nuo Kristaus tapsmo žmogumi; Morkus priklauso liūtams, nes jo evangelija prasideda nuo „balso, šaukiančio tyruose“ — nuo Jono Krikštytojo; Lukas priklauso prie aukojamų galvijų jaučių, nes pas jį iš pradžių kalbama apie šventiką Zacharijų; pagaliau Jonas kaip simbolį turi erelį, kadangi jo dvasios skrydis į aukščiausias dangaus sferas labiausiai krenta į akis. Irenijus Lionietis (apie 180 po Kr.) jau anksčiau evangelistus pagal jų idealias savybes lygino su keturiomis būtybėmis, atskirai jų neapibūdindamas, tik atsižvelgdamas į ketveriopą jų skleidžiamos gerosios žinios poveikį: liūtas išreiškia karališką aktyvumą, veršelis — pasiaukojamą tarnystę, žmogus – humanizavimąsi, erelis — dieviškąjį dvelksmą (pneumą), kuris persmelkia Bažnyčią. Keturi evangelistai greitai buvo sugretinti su keturiais didžiaisiais Senojo Testamento pranašais (Izaiju, Jeremiju, Ezekieliu ir Danielių) bei keturiais Bažnyčios mokytojais arba Bažnyčios tėvais Augustinu, Ambraziejumi, Jeronimu ir Grigaliumi Didžiuoju. „Be abejonės, pasirinkimas didybę, jėgą, įžvalgumą ir judrumą įkūnyti ypatingu būdu atrinktose gyvosiose būtybėse kilęs iš labai senų motyvų ir iš priešistorinių tradicijų. Senos jų sąsajos ir su keturiomis svarbiausiomis dorybėmis – išmintimi, drąsa, atsargumu, teisingumu“ (G. Heinz-Mohr). – Neretai ankstyvaisiais viduramžiais evangelistus, vaizduotus kaip keturi romėnų togomis apsisiautę filosofai su knygomis bei skaitymo pultais, palydi ir jų simboliniai pavidalai. Tekstuose jų evangelijos lyginamos ir su keturiomis rojaus upėmis. Iš gyvūnų ypač išgarsėjo „Morkaus liūtas“, esantis Venecijos respublikos (iki 1797), o vėliau Venecijos miesto herbe. Dešine letena jis laiko atskleistą knygą su įrašu „Pax tibi Marce evangelistą mens“ (Tebūnie su tavimi taika, Morkau, manasai evangeliste). Šis Morkaus liūtas ir šiandien puošia jūros bei prekybos Italijos vėliavas.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.