Horoskopai.lt

Pažink save geriau…

Bitė

Nedaug gyvūnų simbolikoje turi tokią pat didelę reikšmę kaip šis besispiečiantis vabzdys. Laukinių bičių medus rinktas jau seniausiais žmonijos laikais, dar prieš randant būdą laikyti bites ir taip užtikrinti gyvybiškai svarbias maisto atsargas.
Medus vartotas ne tik saldinimui bei rauginimui, bet ir vaistams, o vaškas žvakėms, vėliau ir metalų liejyboje pagal „pranykstančių formą“ (äcire perdue), Egipte medus naudotas mumifikuoti lavonams. Ten bitės laikytos jau apie 2600 pr. Kr., o bitė buvo Žemutinio Egipto karalystės hieroglifinis simbolis.
Indijoje, kur laukinio medaus rinkimas pelningas, bičių auginimas nepasiekė jokios pažangos, ir priešingai – Kinijoje tai labai senas verslas. Kadangi žodis „bitė“ (feng) skamba panašiai kaip „grafo garbė“, tai suprantama, kodėl ji susijusi su karjeros pakopomis. Beje, bitė rečiau simbolizuoja stropumą, o dažniau Jaunus įsimylėjėlius, smaguriaujančius merginos žiedais. Kinų pasakose, kaip ir Europoje, bitės padeda susirasti tinkamą sutuoktinį.
Vakaruose bitė dažnai vadinama Marijos arba Viešpaties Dievo „paukščiu“ ir laikoma sielos simboliu. Kas susapnuos bitę, veikiai mirs — siela išskris. Bet jeigu bitė įskrenda į mirusiojo burną, jis vėl prisikels. „Bičių keliu“ germanai vadino mirusiųjų dvasių pripildytą orą. Viduržemio jūros kraštuose neretai pasakojami kurioziški dalykai apie bičių gyvenimą; jos esančios belytės ir atsirandančios pūvančiuose žvėrių kūnuose, taip pat neturinčios kraujo ir nekvėpuojančios. Antropomorfinė samprata bites laiko narsiomis, skaisčiomis, darbščiomis, mėgstančiomis švarą, draugiškai sugyvenančiomis spiečiuje ir turinčiomis meninių sugebėjimų („mūzų paukščiai“). Eleusino žyniai ir žynės vadintos „bitėmis“. Kadangi bičių žiemos miegas tapatintas su mirtimi, jos laikytos ir prisikėlimo alegorija.
Krikščionių pasaulėžiūra negalėjo neatkreipti dėmesio į šiuos vabzdžius. Pavyzdingomis laikomos nepavargstančios bitės, dirbančios savo bendruomenės labui. Sv. Ambraziejus bažnyčią palygino su aviliu, o dievobaimingus bendruomenės narius su bitėmis, kurios nuo visų žiedų renka tik visa, kas geriausia, ir vengia puikybės dūmų. Nuomonė, kad bitės gyvos tik gėlių kvapais, padarė jas tyrumo ir saikingumo simboliu, todėl Bernardas Klervietis jas laikė Šventosios Dvasios alegorija. Profaninėje sferoje bitė laikyta karalių simboliu, kadangi bičių motinėlė arba karalienė ilgai manyta esanti karalius. Keliama hipotezė, kad prancūzų herbo lelijos kilusios iš stilizuoto bitės atvaizdo. – Medaus skonis tapo šv. Ambraziejaus ir šv. Jono Chrizostomo (Auksaburnio) „medaus saldumo“ iškalbos simboliu. Kristų irgi simbolizuoja bitė, kurios medaus saldumas (romumas) susijęs su aštriu geluonimi, jis bus panaudotas Paskutinio teismo dieną. Iš antikos atėjusi samprata, kad bitės ne pačios gimdančios savo perus, bet surenkančios juos nuo aplankytų žiedų, padarė bitę ir Mergelės Marijos simboliu.
Viduramžių bestiariumuose „aprašomas nagingumas ir grakštumas kuriant korį, taisyklingas šešiakampes akis, kurias jos (bitės) lipdo iš kieto vaško ir užpildo medumi, kuris sukreša iš rasos ir surenkamas iš gėlių… Medus vienodai mielas ne tik karaliams, bet ir paprastiems žmonėms. Jis tinka ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas, saldus gomuriui ir gydo žaizdas. Taip bitė nors ir silpna savo jėgomis, bet stipri išminties galia ir dorybės meile“ (Unterkircher). – „Bitelės uoliai gėlių syvus sunkia, / Todėl medaus jų vaško karalystė kupina; / Tad kur vienybėj širdys susijungia, / Ten saldūs vaisiai ir nauda viena.“ (Hohberg, 1675). — Herbuose bitė dažniausiai aptinkama kele- riopais pavidalais, pvz., korsikiečių Bonapartų šeimos herbe simbolizuoja tvarkingumą ir stropumą. Senovės Egipte Žemutinio Egipto karalius „priklausė bitėms“, tuo tarpu Aukštutinio Egipto karalių simbolis buvo meldas.

Raktažodžiai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.