Astrologiniai simboliai

Visuotinai pripažinta, jog astrologija — tai mokslas, kuris remiasi analogijomis arba atitikimais, kad makrokosminiai įvykiai susiję su žmonių pasauliu, o šviesulių judėjimas turi įtakos arba lemia žmogaus likimą, todėl ieškoma tai apibrėžiančio kalendoriaus.
Tad astrologija yra bene vienintelė sistema, besiremianti para-loginiu pagrindu, kuri nuo pat ankstyvųjų kultūrų iki šių dienų, nepaisant visų empirinių mokslų atstovų prieštaravimų, turi tiek pat daug pasekėjų, kaip ir visais ankstesniaisiais laikais. Jau ankstyvaisiais amžiais buvo išskirtos apie dangaus polių besisukančios fiktyvios žvaigždės, t. y. planetos, joms priskirta ir Saulė bei Mėnulis, jas visas sudėjus buvo gautas „šventasis“ skaičius septyni (drauge su Merkurijumi, Venera, Marsu, Jupiteriu ir Saturnu). Zodiakas buvo padalytas į 12 „ženklų“ ne tik Vakarų kraštuose, bet ir Kinijoje, kad jų dėka, be kita ko, būtų galima nustatyti ir harmoniją su šių ženklų žmonėmis. Ir senovės Meksikoje kreiptas dėmesys į ženklus (dažniausiai gyvūnų pavidalu), kad būtų galima apibūdinti šių ženklų žmonių prigimtį; tačiau turėta omenyje 20 dienų ženklai, kurie cikliškai atsikartoja: krokodilas, vėjas, namas, driežas, gyvatė, mirtis,
elnias, triušis, vanduo, šuo, beždžionė, žolė arba „viesulas“, nendrė, jaguaras, erelis, maitvanagis, žemės drebėjimas, akmeninis peilis, lietus ir žiedas. Keturi jų (namas, triušis, nendrė ir akmeninis peilis) galėjo tapti ir metų simboliais.
Troškimas aptikti kosminius dėsnius ir galimybes harmonizuoti „dangų ir žemę“ daugelyje kultūrų kėlė iliuzinius vaizdinius apie dangaus reiškinius, kuriuos siekė realizuoti žmogus savo aplinkoje. Taip iškilę vaizdinių tipai yra tokie įtaigūs ir patrauklūs, kad jų poveikis retai palieka abejingus ir technikos amžiaus žmones. Semasiologiniu (reikšmių mokslo) požiūriu įdomu tai, kad visoje „vakarietiškoje“ kultūroje astrologiniai planetų simboliai bei Zodiako ženklai daugelį šimtmečių vartojami beveik nepakitę. – Tradicinė Kinijos astrologija daugeliu požymių skiriasi nuo vakarietiškosios. Joje 28 Mėnulio pozicijos ir 12 „žvaigždžių pozicijų“, kurios atitinka „12 žemės šakų“. Abi jos nėra identiškos Zodiakui, kuris – veikiausiai dėl Vakarų įtakos — su savais dvylika narių jau nuo viduramžių žinomas ir Kinijoje. Penkių elementų, susijusių su dvylika žvaigždžių pozicijų, stebėjimas sudaro šešiasdešimties metų ciklą, kuriam praėjus atsikartoja pirmykštės kombinacijos. Horoskopai sudarinėti ir Kinijoje, daugiausia norint pasiekti kuo didesnę harmoniją tarp partnerių nustačius tinkamiausią vedybų datą. Taip stengtasi pagal analogiją išvengti nusižengimų dangiškiems ir žemiškiems reiškiniams. Komplikuotos astrologinės sistemos buvo žinomos ir indų arba indoneziečių regione; beje, jas galima būtų gretinti su senovės Meksikos kalendorių astrologine simbolika ir taip įrodyti kultūrinę istorinę Azijos regiono įtaką naujajam pasauliui ikikolumbiniais laikais.